- ledinis
- 2 ledìnis, -ė adj. (2)
1. susidaręs iš ledo: Ledìnis kalnas KI554. Ledìnė liktis (ledo varveklis) K. Rankos šaltos kap ledìnės Rod. Mergė šliauža kaip ledinė (sustingusi, vos gyva) Trk. ║ sušalęs į ledą: Pirmoji pagalba ūmių apsinuodijimų atveju – ryti ledą, ledinius skanėstus rš. | Ledìniai žirniai dažnai geresni esti (juos sėja, kai dar ežeruose ledas) Ds. Ledinės pylės vadinos – lesė ledą Kal.
2. SD65 su kruša: Ledìnis buvo lietus Dv.
3. kuris savo forma ir išvaizda panašus į ledo gabalą: Žiemą bitėms cukrų duoda kieto pavidalo – ledinį (lietinį) cukrų J.Krišč. Ledìnis (kristalinis) cukrus Lkv. Ledìnė (akmeninė) druska KII141, MŽ83, J. | Lediniai debesys (gelsvi, plaukiantys virš lietaus debesų) rš.
4. šaltas: Ir ledinis vėjas gatvėj žmogų uja E.Miež. Ligi juostos įšoko į ledinį vandenį rš. Ledinės rankos mano širdį glosto S.Nėr.
5. prk. bejausmis: Ledinis veidas rš. Metė į jį paniekinantį, ledinį žvilgsnį rš. Kristina pakėlė antakius, jos lūpomis nuslinko ledinė šypsena J.Dov.
◊ ledìnis akmuõ KI461 špato gipsas.ledìnė ántis; T.Ivan zool. nardančioji antis, gyvenanti šiaurėje (Clangula hyemalis): Ledinės antys gyvena Ledinuotojo vandenyno pakraštyje rš.ledìnis nãras narūnų šeimos, narų pošeimio paukštis, gyvenantis šiauriniame Sibire ir Šiaurės Amerikos vakarinėje dalyje (Colymbus immer): Baltijos pakraščius žiemos metu retkarčiais atlanko ledinis naras, naminės žąsies didumo T.Ivan.
Dictionary of the Lithuanian Language.